- kukštara
- kùkštara sf. (1) BŽ24 žr. kukštera: 1. J, Kv Pasėdi, o paskiau ant kukštaros užsirangai, ir mudu lakstome po kabinetą rš. Nu gimimo mūsų liuosas kukštaras nakties darbas nuslogavo S.Dauk. 2. Ateina kromininkas, nešdamas didelę kùkštarą ant pečių J. Veizu – cigonas didžiausią kùkštarą benešąs KlvrŽ. Kitą sykį vaikščiojo po sodas vengrai su didelėms kùkštaroms Tl. Didžiausią kùkštarą užsimetęs nuejo Užv. Susikabinęs savo turtą į kùkštarą, ir bekeliaująs į kitą butą Brs. Ans parsinešė kukštarą medžių, pareidamas iš miško Kv. Į kùkštarą nešti MitI69.
Dictionary of the Lithuanian Language.